Ką daryti, jei kūdikis kandžioja jūsų krūtį žindymo metu

Beveik visos krūtimi maitinančios mamos patyrė tai, kad anksčiau ar vėliau jų kūdikis pradėjo kandžioti krūtį žindymo metu. Kartais tai yra taip skausminga ir netikėta, kad iš skausmo gali ištrūkti staigus riksmas, o motina, bandydama atimti krūtį, susižeidžia spenelį. Kai kuriais atvejais baimė pakartoti šią situaciją gali sukelti stresą, sumažinti pieno kiekį ir netgi dėl to motina sąmoningai nutraukia žindymą krūtimi. Kodėl kūdikiai kandžiojasi ir kaip tai sustabdyti, mums pasakoja žindymo ekspertė Lidija Havrylenko.

Priežasčių gali būti labai daug. Ir priklausomai nuo jų, reikės imtis priemonių sustabdyti šį nepageidaujamą kūdikio elgesį. Pavyzdžiui, gana dažnai maži vaikai gali pradėti kandžiotis, kai jiems kalasi dantukai. Paprastai tokiu atveju įkandimas įvyksta po to, kai jie numalšino savo pirmąjį alkį, o nemalonus skausmas ir niežėjimas dantenose neleidžia jiems toliau žįsti. Kūdikiai, kuriems dėl slogos užsikimšusi nosytė, nesugeba normaliai kvėpuoti žįsdami ir pradeda sukinėtis. Dėl to jie „slysta“ nuo spenelio, bando jį laikyti ir čia įvyksta įkandimas. Labai judrūs kūdikiai maitinimo metu gali sukiotis, dairytis į visas puses ir pasirinkti keisčiausias pozas. Tuo metu jie stengiasi neprarasti krūties ir todėl pradeda suspausti žandikaulius. Dėl nuolatinio sukimosi, žinoma, jie nebegali turėti burnoje aureolės, o tik patį spenelį. Ir bandymas sugauti jį dantenomis ar jau dantukais bus labai skausmingas mamai. Be to, vaikai gali tokiu būdu reikalauti dėmesio. Jei motina žindymo metu skaito ar kalba telefonu, vaikai gali norėti bendrauti, todėl jie pradeda siekti mamos dėmesio kaip įmanydami. Nepakankamas pieno kiekis krūtyse taip pat gali sukelti įkandimus. Kūdikis nervinasi, praranda tinkamą krūties sugriebimą ir pradeda kandžiotis. Taip pat nepamirškite, kad kūdikis gali tiesiog ieškoti naujų savo kūno galimybių. Stiprus žandikaulių suspaudimas ir juokinga mamos reakcija šauksmo forma – tai jiems lyg juokingas žaidimas. Kartais vaikai kandžiojasi sapnuodami. Užsnūdę jie išleidžia aureolę, tačiau bandydami vėl pasiimti krūtį, gali įkąsti į spenelį. Mamos pastebi, kad problemos gali prasidėti po to, kai kūdikiui pradedama duoti čiulptuką arba jis yra mokomas gerti iš gertuvės. Pripratę kramtyti ar kandžioti šiuos dalykus, mažyliai gali bandyti išbandyti šiuos įgūdžius ir su krūtine.

Kai jūsų kūdikis tinkamai žinda krūtį, jis negali fiziškai jums įkąsti. Kadangi jo liežuvis guli ant apatinio žandikaulio, o spenelis yra pakankamai toli burnoje, viršutinės dantenos pakankamai toli spaudžia aureolę. Net jei žįsdamas, mažylis ir norės suspausti žandikaulį, jo liežuvis užkirs tam kelią. Todėl pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – stebėkite, ar teisingai apžiota krūtis. Bet, kaip pabrėžia daugelis mamų, įkandimai įvyksta gana netikėtai, kai kūdikis jau būna šiek tiek pasisotinęs arba, atvirkščiai, jam trūksta pieno ir jis pradeda dėl to nervintis. Jei šių priežasčių nėra, tai galite pabandyti išvengti įkandimųšiais būdais:.

Laikykite mažylį šalia savo krūtinės taip, kad jis negalėtų labai išlenkti galvos ir „nuslysti nuo spenelio“.

Kalbėkitės su juo, glostykite jį ir suteikia pakankamą dėmesį, kad jis nesiblaškytų ir nejaustų noro daryti kažką kitą, išskyrus valgymą. Jei jūs manote, kad problema dėl dantų dygimo, tada tarp maitinimų duokite savo kūdikiui specialius kramtukus ir žaisliukus, kuriuos jis galėtų kramtyti kiek nori.

 Atidžiai stebėkite savo kūdikį. Jei pastebėsite, kad žindymas gali baigtis įkandimu – ir apie tai gali pasakyti gudri šypsenėlė, neteisingas spenelio apžiojimas, žandikaulių įtempimas – tuomet nutraukite žindymą anksčiau.

Palaukite, kol kūdikis plačiai atvers burną ir įsitikinkite, ar jis paėmė krūtį tinkamai.

Stenkitės neišgąsdinti vaiko per stipria reakcija. Mažyliui tai gali būti spontaniškas veiksmas ar tiesiog pokštas, todėl jūsų rėkimas gali jį per daug išgąsdinti. Žinoma, jūs turite pasakyti jam, kad taip daryti negalima. Bet jei žinote, kad turite jautrų kūdikį, reaguokite į įkandimą taip, kad jo neišgąsdintumėte ir visai neatpratintumėte nuo krūties. Jūsų riksmas ir nepatenkinta reakcija, o taip pat piktas paaiškinimas, kad tai skauda, gali sukelti kūdikio verksmą, išgąstį ir nenorą imti krūties vėliau. Bet jei kūdikis tiesiog tik linksminasi ir toliau šypsosi bei sukanda žandikaulį, reikia elgtis ryžtingiau. Nebandykite išimti krūties tuoj pat – jūs ją dar labiau sužeisite. Galite suspausti kūdikio nosytę pirštais, tada jis bus priverstas atverti burną. Dar galite tiesiog prispausti kūdikio galvą prie krūtinės, kad jis negalėtų kvėpuoti. Kartais užtenka kelių tokių veiksmų. Įkandimas – nosies suspaudimas, kuris apsunkina deguonies patekimą, o vaikas supranta, kad kandžiotis yra nemalonu. Vyresnio amžiaus vaikams gali suveikti pusvalandžio pertrauka nuo krūties. Tokiu atveju norėdami ištraukti krūtį iš vaiko burnos, įkiškite mažąjį pirštą prie spenelio ir švelniai suspauskite žandikaulius. Tegul jums įkąs į pirštą, o ne spenelį, kur jūsų oda plonesnė. Tada pastatykite kūdikį šalia ant lovytės arba grindų ir griežtai paaiškinkite, kad tas, kas kandžiojasi – lieka be pieno. Tokiu būdu keletą kartų nutraukę žindymą, galite pasakyti savo mažyliui, kokios yra jo veiksmų pasekmės. Pagyrimas taip pat padeda, jei kūdikis pats atleidžia krūtį. Vaikai mėgsta daryti dalykus, už kuriuos jie bus apdovanoti bučiniais ir šypsenomis. Laimingo ir malonaus jums žindymo krūtimi!

Autorė Natalija Blok